Nepastebimai greitai prabėgo laikas dalyvaujant turiningose stovyklos ,,Sveikatos gurkšnis“ veiklose
Beveik pačiame rugpjūčio viduryje Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre prasidėjo sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimo stovykla ,,Sveikatos gurkšnis“, skirta Adutiškio ir Švenčionėlių vaikų dienos centrų lankytojams. Tai antroji projekto „Vaikų dienos centrų veiklos plėtra Švenčionių rajono savivaldybėje“ įgyvendinimo metu vykusi stovykla, kurią organizavo VšĮ ,,Geras vėjas“. Stovykloje stengtasi atkreipti vaikų dėmesį į sveikos gyvensenos aktualumą bei didžiulę jos įtaką gerai savijautai, todėl organizuotos veiklos įvairiomis sveikatos temomis, vyko praktiniai fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimai, stengiantis, kad stovyklautojai ne tik išgirstų teorines žinias, bet ir išbandytų jas praktiškai.
Norisi pasidžiaugti, kad gamta nepašykštėjo jauniesiems stovyklautojams gero oro, o stovyklos veiklų organizatoriai stengėsi, kad netrūktų įdomių veiklų, kad dienos, praleistos stovyklaujant, paliktų vaikams kuo daugiau gražių prisiminimų. Todėl stovyklautojai ne tik dalyvavo meniniuose užsiėmimuose: tiek grupių vadovių Kristinos, Sandros, Martos, tiek psichologės Virginijos padedami susipažino su spalvų įtaka sveikatai ir savijautai (piešė savo svajones, nuotaiką, išbandė psichologinį žaidimą ,,Labirintas“, iš gamtinių medžiagų kūrė žemės meną, netgi tapė ant vandens ir kt.), aktyviai mankštinosi rytais bei sportavo, bet ir dalyvavo dviejų dienų turistiniame žygyje, plaukdami valtimis trimis Aukštaitijos NP ežerais bei nakvodami palapinėse jaukioje Pakretuonės stovyklavietėje. Daug džiaugsmo stovyklautojams suteikė ir čia organizuota nuotaikinga ,,Miško šventė“, kuriai pasibaigus visi žygio dalyviai pėsčiomis iškeliavo į Kaltanėnus.
Paskutinę stovyklavimo dieną vaikai dalyvavo pažintinėje-edukacinėje ekskursijoje po Zarasų kraštą: aplankę ant Nikajos upelio pastatytą Šlyninkos vandens malūną, ne tik išgirdo duonos atsiradimo istoriją, apžiūrėjo malūno įrenginius bei išklausė nuotaikingą malūnininko pasakojimą apie čia gyvenančius ir dažnai visokias eibes krečiančius velniukus, bet ir patys formavo duonos kepalėlius, o po to nekantriai laukė jų iškepant. Nešini dar šiltos duonos kepalėliais, stovyklautojai išskubėjo į Zarasus: čia susipažino miesto centru bei unikaliu jo gatvių išdėstymu, aplankė moderniai įrengtą miesto pliažą bei praėjo pažintiniu taku, vingiuojančiu Zaraso ežero taku link apžvalgos rato. Po kelionės sugrįžę į Kaltanėnus, stovyklautojai šiltai atsisveikinę su vadovėmis (o kai kurie dėl neišvengiamo išsiskyrimo ir slaptą ašarėlę nubraukė…), išsiruošė į namus, išsiveždami (o to stovyklos organizatoriai labai tikisi) gražius prisiminimus ir norą vėl čia sugrįžti, tik jau į kitą stovyklą…