Š. m. lapkričio 3 d. Adutiškio bei Švenčionėlių vaikų dienos centrų dalyviai ir Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos mokiniai iš socialinės rizikos šeimų dalyvavo antrame Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamo projekto ,,Praeitis atgimsta dabartyje“ renginyje – edukacinėje išvykoje į numatytus Utenos kraštotyros muziejaus filialus. Susitikę Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, renginio dalyviai buvo padalinti į dvi veiklos grupes, kurios renginio metu paeiliui aplankė Tradicinių amatų centrą ,,Svirnas“ ir Vytauto Valiušio keramikos muziejų.
Atvykę į Tradicinių amatų centrą ,,Svirnas“, projekto dalyviai susitiko su sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicine amatininke, margučių marginimo ir karpymo puoselėtoja Odeta Tumėnaite – Bražėniene. Žinoma tautodailininkė supažindino su karpinių iš popieriaus įvairove, sužavėjo savo demonstruojamų karpinių pavyzdžių ažūriniais raštais, kuriuose buvo lengva įžvelgti įvairių senovinių tradicijų atspindžius. Taip pat ji paaiškino, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais miestuose ir ypač kaimuose žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Po to praktinio užsiėmimo metu amatininkė atskleidė šio tradicinio laisvalaikio užsiėmimo subtilybes kiekvieną projekto dalyvį pamokydama išsikirpti nemažai pastangų reikalaujančio sudėtingesnio ornamento karpinį – popierines užuolaidėlės, kurios kadaise itin puošė mūsų senolių namus: langus, lentynėles, indaujas. Pasak O. Tumėnaitės – Bražėnienės, džiugu, kad karpiniai įgyja vis daugiau populiarumo ir šių laikų žmonių buityje. Tačiau besistengdami išmokti dekoratyvinio karpymo paslapčių, renginio dalyviai netruko įsitikinti, kad karpiniai itin lengvai pažeidžiami, todėl reikia sutelkti kantrybę ir itin pasistengti.
Šiek tiek pramokę popieriaus karpinių įmantrybių, projekto dalyviai išskubėjo į kitą Utenos kraštotyros muziejaus filialą – Vytauto Valiušio keramikos muziejų, įsikūrusį Leliūnuose. Čia juos pasitiko nuotaikingai nusiteikęs tautodailininkas Vytautas Valiušis, pelnytai tituluojamas Lietuvos puodžių karaliumi. Pirmiausia projekto dalyviai susipažino su eksponatais, išsidėsčiusiais per du muziejaus aukštus: autentiškais puodais ir puodeliais, puodynėmis, dubenėliais, ąsočiais ir kitais indais, skaičiuojančiais ne vien dešimtis, o ir šimtus metų, bei sudarančiais didžiąją muziejaus eksponatų dalį. Šalia jų sau vietą surado ir etnografiniai eksponatai: girnapusės, akėčios, indaujos, geldos, kibirai, piestos ir kt. bei paties V. Valiušio kūrybą pristatantys įspūdingi darbai. Susipažinę su moderniai įrengtu muziejumi, projekto dalyviai užsuko į edukacinę klasę, kurioje kiekvienas norintis, prisėdęs prie žiedimo rato, su įgudusio puodžiaus rankų pagalba galėjo nužiesti savo pirmąjį kūrinėlį iš molio: vazelę, ąsotėlį ar žvakidę. Ši pamokėlė visiems be išimties labai patiko, nes netrūko gerų emocijų ir šmaikščių amatininko patarimų.
Edukacinės išvykos metu susitikę su dviem Utenos krašto tautodailininkais, projekto dalyviai netruko įsitikinti, kiek daug gyvenimo džiaugsmo ir prasmės pačiam žmogui ir aplinkiniams gali suteikti jo kūrybiškumo ir darbštumo dermė. Beje, dar vienas svarbus pastebėjimas, kurį susitikimų metu jaunajai kartai akcentavo abudu aplankyti amatininkai: laimingiausias tas žmogus, kurio mėgstamas laisvalaikio pomėgis ilgainiui tampa jo darbu, suteikiančiu galimybę iš to pragyventi.