Pažintinio žygio ,,Žalčių takais“ dalyviai susipažino su Švenčionėliais

Š. m. balandžio 8 d. Adutiškio VDC ugdytiniai atvyko į Švenčionėlius: čia susitikę su Švenčionėlių VDC ir Kaltanėnų VDC Reškutėnų grupės vaikais, drauge išsiruošė pėsčiomis į žygį ,,Žalčių takais“ norėdami artimiau susipažinti su Švenčionėlių miesto vakarine dalimi ir ją puošiančios Žeimenos upės aplinka. Pėsčiųjų žygiui vadovavo šiame mieste gimusi ir tebegyvenanti Adutiškio soc. pedagogė Inga Šustickienė, kuri ir sudarė minėtą pažintinį maršrutą.
Pirmiausia žygio dalyviai keliavo plačia, neseniai rekonstruota Kaltanėnų gatve, o pasiekę kelių sankryžą, trumpam stabtelėjo ir suskubo įsiamžinti ties menine skulptūra, atspindinčia miesto herbo simboliką (Švenčionėlių miesto herbe pavaizduotas plačiažnyplis vėžys liudija švarius šių apylinkių vandenis, todėl neatsitiktai čia praeityje buvo vėžių supirkimo ir eksportavimo bazė). Po to vaikai žingsniavo Žeimenos gatve, iš kurios Šaltinių gatve pasuko link pažintinio gamtos objekto, suteikusio pavadinimą pro jį vingiuojančiai gatvei. Susipažinę su iš žemės gelmių trykštančiu šaltiniu bei patikėję jo mistinėmis galiomis, pažintinio renginio dalyviai patraukė Kerulio tilto pusėn (vietiniai gyventojai šį tiltą taip vadina, nes kažkada šioje vietoje, paraistėje, gyveno žmogus pavarde Kerulis). Dar vaikai iš žygio vadovės išgirdo pasakojimą, kad Kerulio vaikai augo kartu su žalčiais ir visai jų nebijojo. O prisiminę, kad senovėje mūsų protėviai žalčius itin garbino bei globojo, jaunieji žygeiviai drąsiai patraukė ,,Žalčių takais“ toliau, link Žeimenos upės. Čia smalsumo nestokojantys vaikai sužinojo, kad anksčiau šia upe buvo plukdomi sieliai, kurių surišimo punktas buvo Kaltanėnuose. Po to jie susipažino su abiejose upės pakrantėse, ties Platumų kaimu, baigiamais įrengti pėsčiųjų takais, vaikų žaidimų aikštele bei kt. objektais (ši paupio zona baigiama tvarkyti Švenčionėlių bendruomenei ,,Bičiuliai“ įgyvendinant projektą ,,Bendruomeninės infrastruktūros sukūrimas palei Žeimenos upę“, kurio tikslas – sukurti Platumų kaime palei Žeimenos upę viešąją poilsio, laisvalaikio, sveikatingumo infrastruktūrą). Susipažinę su viena švariausių Lietuvos upių – Žeimena, žygio dalyviai iš Sodų gatvės siauru takeliu pakilo link geležinkelio, kurį saugiai kirtę pasiekė Švenčionėlių geležinkelio stotį – būtent ji, pastatyta 1862 m. prie ką tik nutiesto geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva, nulėmė, kad šioje vietoje atsirado Švenčionėliai (šio miesto pavadinimas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo, prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau jai prigijo Švenčionėlių vardas).
Turiningai ir aktyviai praleista popietė keliaujant pėsčiomis pažintiniu maršrutu ,,Žalčių takais“ visų trijų VDC ugdytiniams suteikė puikią progą ne tik praplėsti gimtojo krašto pažinimo žinias, pasidžiaugti malonią šilumą ir saulę dovanojančiu pavasariu, bet ir pabendrauti tarpusavyje.